Būkime įdomūs sau ir kitiems!

Šiltas ir spalvingas IV sezoną organizuojamas dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio Žiogas“ atsisveikina iki kitų metų. Baigiamasis šio sezono koncertas įvyks rugsėjo 10 d., 19 val. Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje. Šį kartą išvysite garsųjį aktorių ir režisierių AIDĄ GINIOTĮ, šmaikščius ir teatrališkus „STIPRIAI KITAIP“, naują Sauliaus ir Donato Petreikių projektą „SAULĖS BROLIAI“, svečią iš Portugalijos „THE UNIFORM LOUNGE“  bei jaunąją dainuojamosios poezijos atlikėją JUSTINĄ KAMINSKAITĘ.

Renginyje taip pat bus pristatyta Ugnės Karaliūtės, Dainiaus Ščiukos, Bertos Stubraitės Bocullo, Pijaus Vyčo ir Žygimanto Amelyno fotografijos darbų paroda.
Pasitikime rudenį ir išlydėkime Senamiesčio Žiogą kartu!
 
Vieta: Ryšių istorijos muziejaus kiemelis, Rotušės a. 19, Kaunas
Data: 2010 m. rugsėjo mėn. 10 d., 19 val.
Kaina: 20/25/30 Lt (nuolaidos: senjorams, studentams ir su Laisvalaikio kortele). Bilietai platinami BILIETAI.LT kasose ir internetu: http://www.bilietai.lt/lt/event/6559
Daugiau informacijos: http://www.idejugarazas.lt/    info@idejugarazas.lt

Knygos gerbėja

Ruduo

Skaitymas

Vasaros derlius

Irena Ivanovienė, Skaitytojų aptarnavimo skyrius

Skaityti »

Jurga Čekatauskaitė. Uršulė eis į mokyklą. Dailininkė Ieva Babilaitė. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2009, 39 p.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, vaikai ruošdamiesi į mokyklą jaudinasi: kaip ten bus, ką išvys naujo? Ypač susirūpinę vaikai, pereinantys į kitas mokyklas….

Rašytojos realistinėje apysakaitėje mažajai Uršulei savo patirtį apie mokyklą perduoda jos močiutė, lankiusi mokyklą jau seniai (iš pasakojimo spėjame prieš 50-60 metų). Įdomu tai, kad močiutės prisiminimai apie mokyklą sunkiai atitinka dabartinės mokyklos stereotipą (močiutė vilkėjo juodą uniformą su balta apykaklaite, mokėsi penkiabalėje pažymių sistemoje ir per petraukas privalėjo vaikščioti koridoriumi…). Močiutės pasakojimai padeda anūkei susikurti mokyklos vaizdą ir pajusti skirtumą tarp darželio ir mokyklos. Skaityti »

Rašytojos Kotrynos Grigaitytės 100 – mečio minėjimas ir didelės parodos apie ją, su dar niekur neskelbtais dokumentais, atidarymas buvo rugpjūčio 12 d. 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Dėkojame parodos apie K. Grigaitytę Maironio lietuvių literatūros muziejuje rengėjai Virginijai Paplauskienei už geranorišką pagalbą ir pasidalinimą medžiaga. Dėkojame Kauno apskrities archyvo vyr. archivarei Nijolei Ambraškienei už pasidalinimą medžiaga.
Parodoje KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje bei retro galerijoje eksponuojama keletas niekur neskelbtų asmeninio pobūdžio dokumentų kopijų, paaiškinančių K. Grigaitytės biografijos vingius.
Virtuali paroda – Pabiros Kotrynos Grigaitytės portretui.

Senųjų ir retų spaudinių skyrius

Vilniaus universiteto biblioteka kartu su Goethe´s institutu 2010 m. rugsėjo 8 d. 10–12 val. rengia tarptautinį mokslinį seminarą „Lobistinė veikla bibliotekų naudai“. Pranešėja: Monika Ziller, Heilbrono miesto bibliotekos direktorė ir Vokietijos bibliotekų asociacijos pirmininkė.

Kaip bibliotekos gali sėkmingai vykdyti lobistinę veiklą vietos savivaldos lygmeniu? Kokie asmenys ar institucijos gali suteikti joms paramą? Monika Ziller vadovauja Badeno-Viurtembergo žemės šiaurinėje dalyje esančio Heilbrono miesto, kuriame gyvena 120 000 gyventojų, bibliotekai. Remdamasi savo praktine patirtimi, ji pristatys sėkmingas strategijas, kuriomis kuriamas teigiamas bibliotekos įvaizdis vietos savivaldos lygiu, o biblioteka tampa matoma spaudoje bei visuomenėje. Ji pateiks daugybę pavyzdžių, kaip biblioteka gali pristatyti savo pasiekimus ir tikslus bei veiksmingai atstovauti savo interesams politikos ir valdymo srityse. Daugiau informacijos – Vilniaus universiteto bibliotekos svetainėje.

Klausykitės radijo paskaitos “Naujoji lietuvių literatūros pradžia – XIII šimtmetis”, lektorius Algimantas Bučys. Paskaitoje kalbama apie atradimus XIII šimtmečio lietuvių kultūros istorijoje. Pirmiausia apie tyrinėtojo atrastą ir restauruotą Mindaugo sūnaus Vaišvilko ( † 1268) hagiografiją. Tai sakralizuota mūsų pirmojo karaliaus sūnaus biografija, kuri buvo sukurta bažnytinėms apeigoms pagerbiant pirmąjį lietuvį vienuolį Vaišvilką, įkūrusį krikščionių ortodoksų vienuolyną netoli Naugarduko ant Nemuno kranto. Pirmą kartą lietuviškas hagiografijos vertimas buvo paskelbtas knygoje „Barbarai vice versa klasikai“( 2008). Pratęsęs savo paieškas tyrinėtojas 2009 m išleido naują veikalą „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“, kuriame pirmą kartą skelbiami ir aptariami dar 9, išversti iš senosios bažnytinės slavų kalbos, pasaulietiniai ir sakraliniai tekstai. Tai bažnytinės giesmės, maldos ir gyvenimo aprašymai, sukurti po Mindaugo žūties pirmosios lietuvių emigracijos aplinkoje, kur XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje susiformavo pirmųjų lietuvių krikščionių šventųjų – šv. Charitinos Lietuvaitės ( † 1281) ir šv. Daumanto Timotiejaus ( † 1299) – kultai. Dėl to lietuvių literatūros pradžia, kuri iki šiolei buvo siejama su garsiaisiais Gedimino laiškais (1323–1324) arba Vytauto nurodymu XV a. rašytais pirmaisiais lietuvių metraščiais, dabar visu šimtmečiu atkeliama į Mindaugo epochą, kurios rašytinė dvasinė kultūra iki šiolei mums buvo terra incognita.

www.lrt.lt

Nedažnai aptinki po kojomis tokią laimę visai mažo ir vos gyvo voveriuko pavidale. Visą dieną mamos nesulaukę parnešėme lobį namo. Gyvūnų globos tarnybos ir zoologijos sodo specialistų nuolat konsultuojami maitinome ožkos pienu, masažavome ir šildėme kaip galėjome.
Dabar (po dviejų savaičių) voveriukas Riukas tikras šeimos narys. Labai smalsus, draugiškas ir išdykęs.
Susidraugavo net su baisiu pavyduoliu kokerspanieliu Tobiu
Mieli kolegos ir mūsų svečiai, gal kur nors sode ar kaime turite užmirštą nenaudojamą voverės ratą? Mūsų voveriukui jis labai praverstų. Būsime dėkingi.

Irina Pinchasevič, Skaitytojų aptarnavimo skyrius